Informacija skaitytojui:

Viskas kas čia rašoma yra tik autoriaus asmeninė nuomonė, nepretenduojanti į faktus. Bet koks vardų, vietų ar kitos informacijos sutapimas su tikrove yra visiškai atsitiktinis.

2011-02-04

Bankelio jakudziškos grimasos

Turėjau gražią progą įsitikinti, kad Vilniaus bankelyje (kitų dar vadinamu sebu) be ilgakojų mergų daugiau nieko doro nėra.

Šiaip jau nemėgstu visokių piniginių reikalų kurių neįmanoma sutvarkyt internetu. Tai sukaupiau net 2 tokius reikalus ir prisiverčiau nupėdint iki banko.

Pirmas reikalas – bankelis man buvo paskyręs asmeninę vadybinikę. Aišku iš jos kontaktų turėjau išsisaugojęs tik el. paštą. Na parašiau tuo paštu – parėjo atgal- adresato nerasta. Nu supratau – atleido moterėlę, nes nei ji normaliai su klientu dirbo, nei labai graži buvo. Nedidelis nuostolis. Nueinu prie informacijos – pasako kitą vardą ir pavardę ir sako varyk į 20X kabinetą. Na nueinu prie to kabineto – eilė, kaip tarybinėj poliklinikoj. Ten tokių vadybninkių gal 5 kabinetai. Vienas užimtas, trijuose panelės sėdi ir ryškiai neturi ką veikt, o ta pas kurią mane pasiunte – eilutė iš 4 žmonių. Ir čia pas vadybininkę su kuria susitikimas  derinamas iš anksto numatytu laiku. Nu Ok – aš tai toks iš dangaus nukritęs, atėjau susipažinti ir vizitinę kortelę gaut (nors aišku galėtų ir informacijos stalelis tokią informaciją dalint). Bet ką kiti 4 žmonės gyvoj eilutėj banke veikia ???? Ir kodėl kai bankas keičia asmeninę vadybininkę klientui nesivargina jo informuoti ????

Antras reikaliukas banke buvo – įnešti šiek tiek pinigų į banko sąskaitą. Ar galima sugalvoti dar paprastesnę banko operaciją? Ir ar įmanoma sugalvot ką nors, kad žmogus su asmens dokumentu, banko darbo metu, nesant jokių techninių trikdžių negalėtų įvykdyti tokios operacijos banke, kurio klientas yra jau daugiau nei 10 metų. Pasirodo galima. Tam yra Vilniaus bankas (tas pats kur kažkokie neaiškios reputacijos japonai pardavė švedams).
Tokias operacijas man pasitaiko daryti kartą į 5 metus. Nemėgstu aš operacijų grynais pinigais. O tiesą sakant nebaisiai jų ir turiu. :-) Na bet čia kaip tik buvo atvejis. Ateinu prie stebuklingojo pultelio.  Paspaudžiu mygiuką “Operacijos grynais pinigais”. Atstoviu 7 talonėlių eilę (nebaisiai daug, kai dirba 4 kasos). Ateinu pas kasininkę ir sakau – noriu įnešti pinigų į saskaitą. Ta pasižiūri į kompą ir pareiškia – “į Jūsų sąskaitą grynų pinigų priimti negalime, nes prie jos prikabinta Visa Electron kortelė. Galimi 2 variantai – atidarom atskirą sąskaitą, įnešat pinigus į ją ir darom pavedimą į kortelės sąskaitą arba eikit prie bankomato priimančio pinigus ir ten įneškit”. WTF???? Nu jei ne tos mergelės naivi kaip lėlės veido išraiška, tai turbūt būčiau ir ką nors nemadagaus pasakęs. Bet supratau, kad jai beviltiška kažką aiškint. Ji dar susiprato paguosti mane, kad neužilgo šią tvarką bankas pakeis. Nuėjau prie bankomato priimančio pinigus – o ten 5 žmogiukų eilutė. Kadangi oras buvo bjaurus, tai visi susigrūdę į tą kamarėlę kur bankomatas stovi. Vienžo privatumas – kaip troleibuse. O tokiom sąlygom grynų pinigų iš principo nenoriu rodyti. Dėl elementaraus saugumo.

Vienintelė nauda – pasivaikščiojau gryname ore. Per šlapdribą. Ačiū bankeliui už rūpinimąsi mano fizine forma …

O išvadą apie Vilniaus sebinį bankiūkštį galiu tik tokią pasakyti – niekas nesikeičia jau daugiau nei 10 metelių. Kažkokia iškrypėliška sąvoka “kortelinė banko sąskaita”, kurios normalūs bankai atsisakė dar praeitame tūkstantmetyje, visiškai atsainus ir niekinantis požiūris į klientą, ir kelios mergos su gražiomis kojomis. Jakudzų valdymo laikais įvestos tvarkos vien švediškom iškabom nepakeisi…

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą