Šiandien per ofiso langą pastebėjau vaizdelį. Su dideliu karcher dulkiu siurbliu vyrukas siurbliuoja šaligatvį ir gatvės pakraštį. Pagalvojau – kiba čia vokiečiai Lietuvą okupavo, kad dabar gatves su dulkių siurbliais siurbliuoja …
Premjeras pareiškė, kad į tokį beviltišką reiškinį, kitų dar vadinamą “Lietuvos futbolu” Valstybės pinigų nekiš ir eilinio “vilnietiško biznelio” nedarys. Kitaip tariant Lietuvai gėdą daryti galima ir be “nacionalinės gėdos stadiono”. O tada nuksriaustieji ir prapliupo : “Negalima taip žaisti futbolo, kažkoks absurdas, gėda...”, “Kaimynės Latvija ir Estija jau seniai pasistatė nacionalinius futbolo stadionus,” ir t.t. ir pan. Trumpiau tariant – nėra Lietuvoj didesnių problemų tik didysis futbolas. Ir kad be stadiono negalėsim sukurti futbolo pasaulio Naujųjų Vasiukų.
O man iš viso šito šou išvada peršasi tik viena- ka-kokie kreivakojai veikėjai eilinį kartą nori pasišildyti rankeles ant Valstybės pinigėlių.
Na, tarkim, Lietuvos futbolas iš tikro yra. Ir netgi, tarkim, kad ne apgailėtino lygio. Ir tarkim kad iš jo tuoj tuoj pabyrės pinigų upeliokas. Tai kodėl tie futbolystiniai veikėjai su savo visa federacija ir jos turtingaisias kurmiais rėmėjais nenori tiesiog nusipirkti tą bulvių lauką ir investuoti jame kokius 150-200 mln į stadiono statybą. O po to į tą stadioną susirikiuos komandų, norinčių pažaisti su Lietuvos futbolo grandais, eilė. Na kokiems 5 metams į priekį. Ir už kiekvienos komandos stovės garsiausių pasaulio firmų marketingo biudžetai taip ir ištiesę milijonus, kad kur nors stadiono kamputyje galėtų savo vardą užrašyti. Ir pripildytų federacija savo stadioną auksu – iki pat tribūnų viršaus. Ir semtų tą auksą ir varguoliams dalintų. Na beveik kaip Rygos Skonto stadionas. Ir gal net dar geriau.
Kodėl tokio biznio niekas nenori imtis? Ar tiesiog iš gryno patriotiškumo nori atiduoti tokį gerą bizniuką valstybei ir tik užsispyręs premjeras nieko nesuvokia ir nepasirašo ant N. Vasiukų. projekto? Ar vistik veikėjai tas “auksinis projektėlis” yra auksinis tik tol, kol galima valstybės pinigučius į kairę kišeniukę kraut? Ir kodėl tie veikėjai taip aktyviai nesirūpina, kad lietuviai bent jau išmoktų futbolą žaist ir kad Lietuvos čempionatas sutrauktų dešimtis tūkstančių žiūrovų, ir kad jie sutiktų mokėti už bilietą ne po 5 Lt, o bent jau po 30-50? Ir kodėl jie nepasirūpina, kad Lietuvos futbolo čempionatas man- eiliniam žmogeliukui- asocijuotųsi ne su kažkokiomis lošimo aferomis, o su futbolu, kurį norėtųsi pamatyti dar kartą ir dar kartą? Ir ar tikrai čia tik šildomos aikštelės trūksta?
Nuostabus įvykis Lietuvoje:
Kultūros veikėjų parašai už Valdovų rūmus remia „ūkišką“ ministro požiūrį.
Žavi Lietuvėlė. Taip vadinami "kultūrininkai", kurie yra ne kas kita kaip labai neefektyvūs pinigų (Lietuvos atveju - daugiausia valstybės biudžeto arba kaip madinga sakyti - mokesčių mokėtojų) švaistytojai surinko parašus paremti vieną didžiausių ir vieną beprasmiškiausių pinigų švaistymo atvejų Lietuvoje. O tų, kurie susimokėjo ir dar turės susimokėti už šią nesąmonę, nuomonė nėra nei labai įdomi žinaisklaidai, nei labai svarbi minsiterijoms ir kitiems valstybės pinigų švaistytojams.
O ministras (iš labai mažos mažosios m raidės) išdidžiai pareiškė – “"Čia paskaičius kokias penkias pavardes, man jų autoriteto visiškai pakanka, tikrai …” Tik vat klausimas iš ko tokie autoritetai gyvena? Ar tik ne iš paties ministro dalinamų valstybės pinigų?
Visais laikais pūvančiose ir degraduojančiose sistemose aplink valdovą susikaupia palaižūnų, liokajų ir šakalų minia, kurios pagrindinis užsiėmimas yra atspėti ko valdovas nori ir loti apie tai. Ir kuris garsiausiai ir teisingiausiai loja – tam valdovas numeta didžiausią kaulą nuo savo stalo. Šlykštu ir tiek.
O šaltukas per naktį papuošia miestą gražiau negu savivaldybė per visą gruodžio mėnesį. Ir be milijioninių sąmatų.
Kaip čia gaunas su tos valdžios efektyvumu ant Marijos žemės?
Perskaičiau antraštę ir nepatikėjau - “Sutuokti du tos pačios lyties katinai”. Pasauliui tikrai artėja paskutinioji- ne tik kad gyvūnus “santuokas” registruoja, bet dar ir oficialiai įteisina, kad jie homikai.
Viską galiu suprasti – lygias teises, galimybes, pacifistus, nacionalistus, fundamentalistus, rasistus, lesbietes, homikus, tolerastus ir visus kitus nukrypimus nuo normos. Nu bet KAM reikia katinus homikus tuokti. Dar tuos katinus homikus lai Prezidentu išsirenka. Visiškas degradavimas. NESUPRANTU. Libijos Gadaffi siunčiantį aviaciją prieš demonstrantus labiau galiu suprasti (Juk toks Bonapartas irgi pirmą kartą rimčiau pasižymėjo panaudojęs artileriją prieš demonstrantus Paryžiaus gatvėse)
Pamačiau Maximoj primygtinai siūlomą Utenos auksinį. Kažkodėl pristatomą kaip naujieną. Prisiminiau gilią gilią savo jaunystę, kai šis alus buvo mano mėgstamiausias. Na ir nusipirkau du butelius. Ir nesupratau, ar jaunystėj mano skonis buvo TOKS klaikus ar tiesiog šis bravorėlis taip užsihighgravitino savo gamybą, kad pamiršo kokio skonio turi būti alus …
Vienžo – labiausiai reklamuojamas Lietuvos “aludaris” užsidirbo dar viena laaaaabai diiiideli minusą.
Turėjau gražią progą įsitikinti, kad Vilniaus bankelyje (kitų dar vadinamu sebu) be ilgakojų mergų daugiau nieko doro nėra.
Šiaip jau nemėgstu visokių piniginių reikalų kurių neįmanoma sutvarkyt internetu. Tai sukaupiau net 2 tokius reikalus ir prisiverčiau nupėdint iki banko.
Pirmas reikalas – bankelis man buvo paskyręs asmeninę vadybinikę. Aišku iš jos kontaktų turėjau išsisaugojęs tik el. paštą. Na parašiau tuo paštu – parėjo atgal- adresato nerasta. Nu supratau – atleido moterėlę, nes nei ji normaliai su klientu dirbo, nei labai graži buvo. Nedidelis nuostolis. Nueinu prie informacijos – pasako kitą vardą ir pavardę ir sako varyk į 20X kabinetą. Na nueinu prie to kabineto – eilė, kaip tarybinėj poliklinikoj. Ten tokių vadybninkių gal 5 kabinetai. Vienas užimtas, trijuose panelės sėdi ir ryškiai neturi ką veikt, o ta pas kurią mane pasiunte – eilutė iš 4 žmonių. Ir čia pas vadybininkę su kuria susitikimas derinamas iš anksto numatytu laiku. Nu Ok – aš tai toks iš dangaus nukritęs, atėjau susipažinti ir vizitinę kortelę gaut (nors aišku galėtų ir informacijos stalelis tokią informaciją dalint). Bet ką kiti 4 žmonės gyvoj eilutėj banke veikia ???? Ir kodėl kai bankas keičia asmeninę vadybininkę klientui nesivargina jo informuoti ????
Antras reikaliukas banke buvo – įnešti šiek tiek pinigų į banko sąskaitą. Ar galima sugalvoti dar paprastesnę banko operaciją? Ir ar įmanoma sugalvot ką nors, kad žmogus su asmens dokumentu, banko darbo metu, nesant jokių techninių trikdžių negalėtų įvykdyti tokios operacijos banke, kurio klientas yra jau daugiau nei 10 metų. Pasirodo galima. Tam yra Vilniaus bankas (tas pats kur kažkokie neaiškios reputacijos japonai pardavė švedams).
Tokias operacijas man pasitaiko daryti kartą į 5 metus. Nemėgstu aš operacijų grynais pinigais. O tiesą sakant nebaisiai jų ir turiu. :-) Na bet čia kaip tik buvo atvejis. Ateinu prie stebuklingojo pultelio. Paspaudžiu mygiuką “Operacijos grynais pinigais”. Atstoviu 7 talonėlių eilę (nebaisiai daug, kai dirba 4 kasos). Ateinu pas kasininkę ir sakau – noriu įnešti pinigų į saskaitą. Ta pasižiūri į kompą ir pareiškia – “į Jūsų sąskaitą grynų pinigų priimti negalime, nes prie jos prikabinta Visa Electron kortelė. Galimi 2 variantai – atidarom atskirą sąskaitą, įnešat pinigus į ją ir darom pavedimą į kortelės sąskaitą arba eikit prie bankomato priimančio pinigus ir ten įneškit”. WTF???? Nu jei ne tos mergelės naivi kaip lėlės veido išraiška, tai turbūt būčiau ir ką nors nemadagaus pasakęs. Bet supratau, kad jai beviltiška kažką aiškint. Ji dar susiprato paguosti mane, kad neužilgo šią tvarką bankas pakeis. Nuėjau prie bankomato priimančio pinigus – o ten 5 žmogiukų eilutė. Kadangi oras buvo bjaurus, tai visi susigrūdę į tą kamarėlę kur bankomatas stovi. Vienžo privatumas – kaip troleibuse. O tokiom sąlygom grynų pinigų iš principo nenoriu rodyti. Dėl elementaraus saugumo.
Vienintelė nauda – pasivaikščiojau gryname ore. Per šlapdribą. Ačiū bankeliui už rūpinimąsi mano fizine forma …
O išvadą apie Vilniaus sebinį bankiūkštį galiu tik tokią pasakyti – niekas nesikeičia jau daugiau nei 10 metelių. Kažkokia iškrypėliška sąvoka “kortelinė banko sąskaita”, kurios normalūs bankai atsisakė dar praeitame tūkstantmetyje, visiškai atsainus ir niekinantis požiūris į klientą, ir kelios mergos su gražiomis kojomis. Jakudzų valdymo laikais įvestos tvarkos vien švediškom iškabom nepakeisi…
Šiandien pietavau vienoj labai vidutinėj Kauno maitinimo įstaigoj. Pietūs – 11 Lt. Ten jau keli mėnesiai ant kiekvieno stalelio padėti reklaminiai lankstinukai:
Viskas būtų nieko. Bet kainelė tai kaip trys visai neblogi namukai. Vat pagalvojau – ar čia taip staiga krizė baigėsi, kad valgantiems pigius cepelinus su šaltibarščiais siūloma ir audio aparatūrą už 1,7 mln litų įsigyti, ar čia tiesiog kažkas nelabai suvokia kur kokias prekes reikia reklamuoti… Nu vienžo – nepataikė.
Nors, jei pietauji su linksma kompanija, tai tas lankstinukas tinkamas tik pasišaipyti iš maitinimo laidų po 30 tūktančių Lt už 1,25 m. Ir kaip tie 1,25 metro kompensuoja kilometrus sovietinių blokinių namų aliumininės elektros instaliacijos… Ar kaip kiniečiai kosminiam vakuume su pincetu skaitmeninį laidą (tik 78 000 Lt) po vieną atomą surinkinėjo.
Tai gal kam aparatūrėlės į 2 kambarių butuką reikia …
Eilinį karta pabuvau optimistu. Pamačiau eilinės Švyturio “naujovės” reklamą – Adler Bock- atseit alus pagal atseit vienuolių receptą. Nu ką galėčiau pasakyt – visos kaimo parduotuvės jau 10metų pilnos tokių naujovių, Tik supilstytas į bambalius ir vadinamas lietuviškesniais ir skambesniais pavadinimais “Kobra”, “Vilko”, “Smūgis”, “Erelis”, “Stipriausias” ir t.t. ir pan.
Vienžo – mano kukliam, neelitiniam ir neekspertiškam skoniui šitas Švyturio vienuolyno gėralas– skiestas ir papildomai spirituotas Baltijos. Gal jie jį darė ir kitu būdu, bet mano įspūdis tai tik toks.
Pamačiau, nusipirkau, išgėriau, daugiau nebepirksiu. Lai pijokėliai tokį marmalą prie kioskeliu geria …
Pranešimai
Visi komentarai
