Žiemos filosofija

Šią žiemą kaip niekad daug sniego teko kasti. O kasant sniegą – daug įdomių minčių kyla. Pavyzdžiui:

Socializmas (bet kuria forma) neveikia,

Aš gyvenu kaime (bent jau taip sako Registrų centro duomenys. Realiai – 12min automobiliu iki Kauno senamiesčio). Mūsų kaime žiemą sninga. Na ką kaimietukas daro kai sninga- ima kastuvuką ir kasa tą sniegą į patvorį. Kaimietukas žino- jei nenukas sniego, tai rytoj negalės išvažiuot iš namų, Kitų variantų nelabai yra. Tą patį daro ir visi kaimynai. Karts nuo karto visi kaimynai susimeta po kelis pinigus ir kaimo keliukais pravažiuoja traktoriukas-buldozerius. Rezultatas – VISADA galiu išvažiuot iš savo kaimo. O kodėl? Todėl kad čia visi turi kastuvus ir visi jais naudojasi kai reikia. T.y. visi žino, kad jie ir tik jie turi rūpintis savo gerove.

Bet karts nuo karto tenka nuvažiuot pas tėvus į miestą. Ir jei pavyksta privažiuot iki jų – tai visiškai nereiškia, kad pavyks savo mašinytės dureles atidaryt…. Sniego pusnys – kaip Sibire. Čia toks rezultatas. O kaip toks nuostabus rezultatas gaunamas ???? Ogi paprastai – visi miestiečiai žino, kad sniegu pasirūpins valstybė, Jie juk moka mokesčius. Valstybei. Nesvarbu, kad realybėj, tai yra savivaldybės kompetencija, bet visi žino – aš sumokėjau valstybei, kad sniegas būtų nukastas. Maža to – juk mokam ir kiemsargiui, kad jis mums takelius nuvalytų. Nesvarbu, kad mokama 200 Lt/mėn. Ir nesvarbu, kad kiemsargis yra viso labo 1kastuvas.  Ir kad kai sniego pavercia 30cm per para – jis fiziškai nebegali jo nukasti. Bet gi mes sumokėjom. Valstybė pasirūpins. Jei nepasirūpins – gi galima protestuoti. Daužyti Seimo langus. Ar bent su kaimynais ar bendradarbiais keikti tokią valdžią ir Lietuvą. Nesvarbu, kad rezultatas bus vistiek tas pats – 5 dienos po paskutinės iškritusios snaigės – mieste pravažiuot vistiek sunkiai galima. Ir mažai kam dašunta, kad jei visi bent po valandą pamojuotų kastuvu, tai sniegą galėtų supakuot į polietileninius paketus ir išsiųst į Afriką. Jie gal bananais atsilygintų. Bet tai neįmanoma. Juk visais rūpinasi valdžia. Visi gali tik keikti ją, bet  negali kasti sniego. Ir čia ne vieno miesto problema. Tas pats visuose miestuose. Ir Wilnoj ir Klaipėdoj ir Šiauliuos žmonės ir jų mašinos skęsta sniege.

Kur lenkiu ??? Ogi ten pat. Rezultatą galima pasiekti tik esant suinteresuotumui jį pasiekti. Primityvus gyvis tas žmogus. Ir tik primityvios sistemos čia veikia. Kitaip tariant – kol šikna nedega, tai miško neisiu gesint. Ir visi kvaili socializmai (aš moku valstybei moksečius, o valstybė rūpinasi mano gerove. Kartais šita nesąmonė vadinama socialdemokratija) neveikia. Ir tuo galima įsitikint paprasčiausiu aritmetiniu veiksmu – padalinus sniego kiekį iš gyventojų skaičiaus ir palyginus miesto (socialistinės visuomenės) ir kaimo (kapitalistinės visuomenės) rezultatus. Pagal matematiką gautųsi, kad mieste kiekviena šaligatvio trinkelė turėtų būti dantų šepetėliu su dantų pasta 3 kartus nuvalyta, o realybėj miestai skęsta pusnyse.

Beje!!!! Yra ir gražių išimčiu.  Ir net  miestuose. Privačių įmonių teritorijos. Visada išvalytos.

Tiek žinių. Socializmas yra gražus tik knygose. O realybėj tai tiesiog neefektyvumas ir korupcija.

O jei prisiminti klasiką. tai “"Partijos iškeltas idealas - tai kažkus didus, baisus ir žvilgantis (...) Realybėje, tai pūvantys, pilki miestai, kuriuose alkani žmonės šliurksena kiaurais batais, gyvena apsilaupiusiuose devyniolikto amžiaus namuose, kur visada trenkia kopūstais ir netvarkingomis išvietėmis". G. Orwell. “1984-ieji”