Šiaip ruošiausi pirmiau parašyti apie visai kitus dalykus. Bet kadangi lietuviškoji PR-sklaida (arba. anot Oželytės, purvasklaida) taip išreklamavo spalvotojų eiseną, tai ir aš nusprendžiau pirmiau pasireikšti tolerancijos tema.
Pasakysiu sąžiningai – man nepatiko ta eisena. Nepatika net labiau negu Gražulis ir Uoka kartu sudėjus. Ir nepatiko ne todėl, kad man tie iškrypusios orientacijos tipeliai labai trukdytų gyventi. Ir net ne todėl, kad dėl kelių norinčių pasigirti kur jie savo galus kaišioja buvo sustabdytas eismas vienoje pagrindinių miesto gatvių.
Man labiausiai nepatiko todėl, kad man yra bandoma įteigti, kad jie ir aš esame visiškai vienodi. Kad mano šeima yra tas pats kas ir du homikai susimetę krūvon. Man tikrai netrukdo tie homikai. Tačiau mane siutina tai, kad jie bando priversti mane net nematyti kad jie homikai. Tiesiog užsidėti filtrą ant akių. O tiksliau ant smegenų.
Ir tai liečia ne tik seksualinę orientaciją. Tai ir apie lytį, ir apie odos spalvą, ir apie tautybę, ir apie religiją. Juk prieš 20-30metų žodis “negras” reiškė afrikiečių rasės atstovą. Mane dar mokykloj mokino kad žodis “niger” yra negeras, o žodis “negro” yra viskas Ok. O dabar net Lietuvoj, kur negrą pamatyti galima tik krepšinio aikštelėj, žodis negras yra kažkas nepadoraus. Laukiu dienos, kada atsiras žodis afrolietuvis. O pvz ta skandinaviška nesąmonė, kad atidaręs moteriai duris gali ją įžeisti. ką man daryti, jei aš augau su broliu ir nuo vaikystės iš Tėčio girdėdavau “Mama šeimoj vienintelė moteris, todėl prašau ją gerbti”. Ką dabar aš toks nebetinku šitai visuomenei? Ir tokių “ultratolerancijos” pavyzdžių pilna. Toli ieškot nereikia. Švedijoj buvo atsiradus inicaityva kurt pedofilų partiją. Kurios tikslas iteisinti pedofiliją. Ar mes po kokių 30 metelių irgi turėsim legalias pedofilų eisenas kur nors Katedros aikštėj ? Tolerancijai juk ribų nėra
Ir todėl aš nesutinku su taip vadinama “tolerancija”. Tai ne tolerancija. Tai yra apatija ir atbukimas. Daltonizmas ir debilizmas. Aš noriu skirti juodus žmones nuo baltų, moteris nuo vyrų, homikus nuo sveikų žmonių. Ir nenoriu apismetinėti, kad nematau negro odos spalvos ar moters lyties. Taip pat nenoriu kad mano vaikams būtų aiškinama, kad du dėdės tai yra tokia pat normali šeima kaip ir Mama su Tėčiu. Aš noriu skirti sveikus žmones nuo iškrypėlių.
Ir man nesvarbu, kad homoseksualizmas neįtrauktas į tarptautinį ligų sąrašą. Tai yra tik visuomenės susitarimo reikalas. Jei tik atsiras pakankamai suinteresuotų žmonių – įtrauks. Juk prieš 30 metelių atrodė visai normalu, kad homoseksualizmas yra kriminalinis nusikaltimas. Dabar susitarimai kitokie – tai nėra nusikaltimas. Ir aš su tuo sutinku. Tikrai nėra nieko nusikalstamo mylėti ką nori: nori-myli moterį, nori – myli vyrą, nori – myli Tėvynę, nori – myli guminę lėlę, nori – myli avytę, nori – myli rugiagėles, nori – myli lavonus, nori – myli mėšlo krūvą už tvarto. Ir kaip tai vertina visuomenė – yra TIK susitarimas.
Ir aš manau, kad ir aš, ir homikai, ir net Gražulis turi teisę siūlyti koks susitarimas turi būti. Mano galva susitarimas turi būti toks, kad viską galėtumėm vadinti savo vardais. Šeimą- šeimą, homikų porelę – homikų porele. Bet ne kitaip.
Ir pabaigai. Žinau keletą homoseksualų. Visai normalūs žmonės. Nieko neturiu prieš. Ir kodėl man nereikia aiškinti nieko apie toleranciją jų atžvilgiu? Tik todėl, kad jie nekaišioja niekam po nosim savo seksualinės orientacijos. Jie tiesiog gyvena savo gyvenima ir toleruoja tą faktą kad didžioji visuomenės dalis yra kitokie. Todėl ir visuomenė juos toleruoja. Jiems nereikia eiti į gatves ir klykauti kaip juos diskriminuoja. Nes kažkaip nė vieno niekas nediskriminuoja. Užburtas ratas? O gal tiesiog senos patarlės išmintis “Kaip šauksi – taip atsišauks” …
Pranešimai
